kalamorius

×kalãmorius (l. kałamarz, rus. кaлaмapь) sm. (1); M 1. rašalo buteliukas, rašalinė: Krito nuo stalo kalãmorius žemėn, ir išsipylė atramentas Ds. Kalãmorius pilnas rašalo Mrs. Prisipyliau pilną kalamorių rašalo Al. Į ką pilsi rašalą, kad kalamorių sudaužei? Smn. Iš dešinės šalies stovėjo kitas stalas, ant jo buvo daug popierių, kalamoriai (juodylinyčios) Bs. Mokiniai, eidami mokyklon, nešasi kalamorius Alv. Vaikeli, įdėk maišiukan kalamoriuką, nupirksiu rašalo Švn. 2. rašalas: Nuvažiavęs į miestą, nusipirk kalamoriaus Yl. Nupirk kalamoriaus – reikia laiškas rašyt Al. 3. lempos dalis, į kurią pila žibalą, ropė: Pripilk pilną kalãmorių gazo, tai ir ryt dienai bus Mrk.